Turto bankas kviečia vertinimo paslaugas teikiančias įmones dalyvauti Lukiškių kalėjimo komplekso nuomos rinkos vertės nustatymo paslaugų pirkime.

Visą informaciją ir pirkimo dokumentus galima rasti bei užklausas pateikti Centrinio viešųjų pirkimų portalo interneto svetainėje.

Pasiūlymai turi būti pateikti iki šių metų lapkričio 4 d. 

Penktadienį, rugsėjo 11 d., virtualaus susitikimo metu Turto banko, įvairių ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovai tarėsi, kaip Lukiškių kalėjimo komplekso dalis galėtų būti panaudojama visuomenės reikmėms, pateikti pradiniai siūlymai, kokie galimi šios dalies valdymo modeliai.

„Vieni svarbiausių lūkesčių kalbant apie šio objekto tolesnę veiklą – tai daugiafunkcionalumas ir atvirumas visuomenei, kartu išsaugant kultūros paveldą, galbūt įprasminant įvairius istorinius laikotarpius susijusius su šia vieta“, – sako Inga Urbonaitė-Vadoklienė, Turto banko Lukiškių projekto kuratorė, susitikimo metu pristačiusi Lukiškių galimybių studiją.  

Pasak jos, dauguma komplekso pastatų, įskaitant jį juosiančią tvorą, yra saugomi, todėl jų pertvarkymo ir pritaikymo galimybės ribotos. Kita vertus, analogų ir sėkmingų projektų pasaulyje yra, tad yra iš ko pasisemti patirties. „Mums tereikia susitarti, kaip dirbsime, kas ten veiks, kokios galimos visuomenei skirtos dalies valdymo formos ir veikimo modeliai“, – aiškina Turto banko atstovė.

Visuomenės reikmėms numatytą Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso dalį būtina atnaujinti, tad neišvengiamai turi būti sprendžiamas ne tik valdymo formos, bet ir finansavimo šaltinių klausimas. Skaičiuojama, šios dalies vystymui prireiks apie 10,9 mln. eurų investicijų.

Šis pastatų kompleksas ir galimybė juose vykdyti veiklą itin patraukli įvairių sričių kultūros, meno, dizaino atstovams. Pasitarime dalyvavę Lietuvos dizaino ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijų atstovai išreiškė tvirtą pasiryžimą toliau dalyvauti plėtojant projektą, pateikti konkrečius poreikius ir būsimus veiklos planus.

Įvairūs renginiai, meniniai projektai, filmavimai Lukiškių komplekse vyksta ir šiuo metu, planuojama juos tęsti ir patalpas perėmus Turto bankui. Tuo tikslu planuojama skelbti laikino Lukiškių komplekso operatoriaus konkursą.
Artimiausią mėnesį vyks atskiri susitikimai su suinteresuotomis grupėmis, siekiant  išgvildenti realų galimą ilgalaikės veiklos bei finansavimo modelį.

Susitikime dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, agentūros „Go Vilnius“, Lietuvos dizaino ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijų atstovai.

Primename, jog Vyriausybė yra apsisprendusi trečdalį Lukiškių komplekso pastatų skirti visuomenės reikmėms ir įpareigojusi Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Kultūros ministeriją, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybei, iki šių metų lapkričio 1 d. pateikti pasiūlymus dėl Lukiškių kalėjimo komplekso dalies, kuri nebus parduodama ar išnuomojama, panaudojimo edukacinei veiklai plėtoti švietimo, kultūros, inovacijų ir technologijų srityse.

Šiuo metu Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksas vis dar priklauso Kalėjimų departamentui, tačiau iki metų pabaigos Vyriausybės nurodymu turėtų būti perduotas valdyti Turto bankui.

​Pernai uždaryto Lukiškių kalėjimo kompleksą sudaro daugiau nei 17 tūkst. kv. m pastatų ir daugiau nei 2 hektarai žemės. Turto bankas vertino penkis Lukiškių kalėjimo vystymo scenarijus. Pagal pasirinktą scenarijų, ligoninės pastatus (3 400 kv. m)  ir sklypą numatoma parduoti už maždaug 6 mln. eurų viešame aukcione, visuomeninę dalį (4 231 kv. m) panaudoti edukacinėms veikloms, o likusią  dalį (14 531 kv. m) išnuomoti viešojo nuomos konkurso būdu. 

 ViFinišas! Beveik pusės metų darbas virto detalia Lukiškių kalėjimo komplekso galimybių studija. Ruošiant studiją apklausta daugiau nei 20 įvairių institucijų, suorganizuoti atviri edukaciniai-konsultaciniai renginiai visuomenei, tarptautinė konferencija, skirta apžvelgti Lukiškių komplekso istorines, architektūrines socioekonomines plotmes ir kitų šalių panašių objektų įveiklinimo patirtis,  kūrybinės dirbtuvės su įvairių sričių ekspertais. Šis milžiniškas darbas nugulė į beveik 100 puslapių studiją, kuri, tikimės, padės pagrindus šio svarbaus Lietuvai ir Vilniui objekto įveiklinimui.
Svarbiausi studijos akcentai:

• į vieną vietą surinkta komplekso ir jį supančio kvartalo architektūrinė, urbanistinė, paveldosauginė ir demografinė analizės – tai padės tolimesnėms studijoms;
• apklausus institucijas ir visuomenę, išanalizuotos trys idėjinės komplekso koncepcijos: tai mainų kvartalas, pažangios edukacijos erdvė ir žmonių kvartalas. Apibendrinus duomenis, padaryta išvada, kad dėl savo svarbos tolimesnės Lukiškių veiklos turi remtis mainų ir edukacijos principais; 
• įvertinus ekonominius kriterijus išgryninti keturi scenarijai, ką daryti su kompleksu: (1) etapais parduoti visą kompleksą; (2) dalį komplekso parduoti, o likusią dalį palikti visuomenės reikmėms; (3) dalies komplekso pardavimas, dalies nuoma, o likusi dalis paliekama visuomenės poreikiams; (4) visas objektas lieka valstybės rankose ir vystomas valstybės lėšomis;
• įvertinus išsakytas nuomones, visuomenės poreikius ir finansinius išteklius, pasirinktas scenarijus, kuriuo siūloma kalėjimo ligoninės sklypą parduoti, tuo tarpu dalis kalėjimo komplekso pastatų naudojami visuomenės reikmėms, o likusi dalis išnuomojama.

Kas toliau? Studija perduota Finansų ministerijai, kuri teiks pasiūlymus Vyriausybei dėl tolimesnio komplekso likimo.
​
Dėkojame partneriams ir ekspertams, prisidėjusiems prie studijos ruošimo: projekto kuratorei Ingai Urbonaitei-Vadoklienei, Vilniaus miesto savivaldybei, „MB MMAP“, „SOLID real advisors“ ir UAB „Eurointegracijos projektai“, moderatoriams Martynui Marozui, Elenai Archipovaitei, Andriui Grigorjevui, Gailei Andriuškevičiūtei, ekspertams istorikui Felixui Ackermannui,  architektams Gilmai Teodorai Gylytei, Vytautui Biekšai, Gabrielei Ubarevičiūtei, Donatui Baltrušaičiui, NT vystymo specialistams Mindaugui Kulbokui, Nerijui Juodeliui, Karoliui Tuinylai, kūrybininkams Linui Ramanauskui, Giedrei Šileikytei, Audroniui Imbrasui, Ūlai Tornau, sociologėmis Maryja Šupai, Vitai Kontvainei, verslo strategėmis Olgai Belovai, Laurai Kairienei, studentams Motiejui Vyšniauskui, Ryčiui Cikanavičiui ir visiems, kurie nepagailėjo savo laiko ir pastangų ir prisidėjo prie tolimesnio šio visiems svarbaus komplekso likimo!

E. Čingos nuotr. 

Su studija galite susipažinti čia: ​http://www.lukiskiuvizija.lt/analiz279s.html

​Turto bankas buvo paskelbęs atvirą kvietimą tapti kūrybinių dirbtuvių komandos dalimi. Pasibaigus paraiškų teikimo terminui, po atrankos komisijos vertinimo, kurią sudarė Teisingumo ministerijos atstovas Gintaras Žandaravičius, Turto banko generalinis vadovas Mindaugas Sinkevičius, projekto kuratorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė, „Vilnius connect“ projekto atstovė Julija Abromavičienė, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Rūta Matonienė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė bei nepriklausomas užsienio ekspertas Felixas Ackermannas, išaiškėjo kūrybinės komandos sudėtis.

Atrinkti ekspertai: architektai Gilma Teodora Gylytė, Donatas Baltrušaitis, Vytautas Biekša, Gabrielė Ubarevičiūtė, nekilnojamojo turto strategai Nerijus Juodelis, Karolis Tuinyla, Mindaugas Kulbokas, verslo strategės Olga Belova, Laura Kairienė, sociologės Maryja Šupa ir Vita Kontvainė, kūrybininkai Linas Ramanauskas, Ūla Tornau, Giedrė Šileikytė ir Audronis Imbrasas, architektūros studentai Motiejus Vyšniauskas, Rytis Cikanavičius.

Kūrybinės dirbtuvės vyko kovo 5-6 dienomis Vilniuje, "Green Hall" verslo centre.

Vasario 12 d. Lukiškių kalėjime įvyko valstybės turtą valdančios ir jos priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto bankas organizuotas tarptautinis forumas „Lukiškių kalėjimo vizija. Galimybės ir iššūkiai". Pranešėjai iš Lietuvos, Lenkijos ir Olandijos dalinosi tiek Lukiškių įveiklinimo galimybėmis, tiek panašių objektų įveiklinimo istorijomis. Forumo pranešėjai ir dalyviai dažniausiai kartojo mintį, kad lemiamos reikšmės komplekso ateičiai turės paveldo apsibrėžimas komplekse, o su Lukiškių atgimimu siejo ir dalies Vilniaus centro atgimimą.

Forume atidarymo žodį pasakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, teisingumo ministro patarėjas Gintaras Žandaravičius ir Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.

 „Šis kalėjimas yra pastatytas kaip kompleksas ir raginčiau nepasiduoti pagundomis jį skaidyti. Norint, kad šis objektas gyvuotų ir duotų kultūrinę, ekonominę ir kitokią naudą, reikia, kad jis liktų integralus. Labai norisi, kad šis objektas nebūtų nei geras, nei blogas, o būtų integruotas į šią miesto dalį“, – atidarydamas renginį kalbėjo Vilniaus miesto meras R. Šimašius. 

„Ministerija nori lyderiauti ieškant laikino sprendimo, o vėliau, kai bus parengta įveiklinimo studija,  geriausias sprendimas būtų ilgalaikė nuoma arba operatoriaus paieška, kad gyvenimas čia vyktų visą parą ir ištisus metus. Susidomėjimas labai didelis, gauname daug užklausų tiek iš vietinių dalyvių, tiek iš užsienio. Tikiuosi, kad visi kartu padarysime gerą viziją ir turėsime kuo pasidžiaugti“, – teigė teisingumo ministro patarėjas G. Žandaravičius.

„Norėčiau padėkoti Vilniaus miesto savivaldybei už įsitraukimą į procesą, nes be jo negautume gero rezultato. Taip pat Teisingumo ministerijai ir ministrui, nes jei ne sprendimas iškelti kalėjimą, tai mes šiandien neturėtume apie ką kalbėti“, – teigė Turto banko generalinis direktorius M. Sinkevičius.

Pristatydamas istorinę Lukiškių analizę Vokietijos istorijos instituto mokslinis bendradarbis dr. Felixas Ackermannas teigė, kad kalėjimo kompleksas nuo pat pradžių buvo multifunkcinis objektas. Kalėjimas veikė ne tik kaip kalėjimo erdvė, tačiau ir kaip darbo bei religijos – komplekse veikė žydų, katalikų ir stačiatikių maldos namai. Taigi, pasak jo, šis kompleksas turi būti suvokiamas kaip viešoji, o ne izoliuota vieta.

Architektas ir urbanistas Martynas Marozas kartu su partneriais atlikęs esamos būklės analizę, konstatuoja, kad komplekso skirtingų pastatų konversijos galimybės itin nevienodos. Lengviausiai pritaikomos administracinio ir gamybinio pastato patalpos, o sudėtingiausia – kalėjimo ir cerkvės. Padidinti konversijos galimybes galima vietoje nevertingų pastatų įkurdinant modernius pastatus. 

„Kalėjimo komplekso transformacijai būtinas aktyvus paveldo apsaugos ir puoselėjimo institucijų įsitraukimas. Svarbu susitarti dėl skirtingų saugojimo režimų ir vertybių skirtingose komplekso dalyse. Tik tada galima judėti            pirmyn“, – teigia ekspertas, pabrėžęs, kad šiuo metu aplink Lukiškes gyvena tik 300 gyventojų, tad būtina formuoti bendruomenę, dalį pastatų verčiant į gyvenamosios paskirties.  

Lukiškių kalėjimo įveiklinimo studijos projekto kuratorė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė pristatė Murate (Florencija, Italija) kalėjimo atvejį. Statytas kaip vienuolynas, jis buvo transformuotas į kalėjimą, o uždarytas 1985 m.

„Svarstymai apie pertvarką prasidėjo tik 2000 m. – tiek laiko užtruko visuomenei pasiruošti, o pritaikytas visuomenės reikmėms tik 2014 m. Italai Murate kalėjimą pavertė multifunkciniu kultūros ir socialinių paslaugų centru – čia veikia menininkų programos, taip pat jautrių socialinių grupių palaikymo programos, pavyzdžiui, socialinio būsto“, – kaip vieną iš pavyzdinių įveiklinimo atvejų minėjo specialistė.

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius aptarė atvejus, kai kultūros paveldo objektai yra prikeliami antram gyvenimui. „Kai dirbama su kultūros paveldo objektais, visada stengiamasi suprasti kontekstą – kai jį suprantama, tuomet galime programuoti pokyčius, nepažeisdami to objekto esmės. Naujos architektūros intervencija turi vykti tik suvokus senosios architektūros idėją“, –  sinergijos esmę dėstė architektas.

Kaip artimą Lukiškėms pavyzdį, jis pateikė Leeuwardeno kalėjimą, kuris buvo paverstas hosteliu. „Čia yra viskas išsaugota – nuo langų iki durų. Suprantu, kad į tokią erdvę prisikviesti žmogų 2-3 dienoms galima, tačiau ilgesniam laikui sudėtinga. Galvodami, kaip paversti Lukiškes lankomu objektu, turėtume tą taip pat įvertinti“, – sakė L. Rekevičius.  

Pasak jo, šiame objekte nėra atlikti detalūs paveldosauginiai tyrimai. Prieš planuojant intervencijas į kompleksą, paveldosaugininkai turėtų detalizuoti jo vertingąsias kultūros savybes. Tam reikėtų dviejų-trijų metų. Tuo laikotarpiu kompleksas galėtų būti naudojamas kitoms funkcijoms, tokioms kaip jaunimo ar socialinis centras. 

Architektas, kelių architektūros studijų vadovas Johanas De Wachteris, kurio tyrimų laukas apima sovietinių rajonų transformacijas, forume skaitė pranešimą „Teritorijų atsinaujinimo strategijos“. Pasak jo, yra dvi strategijos, kaip elgtis su kultūrinio paveldo objektais: tai konservavimas ir pakartotinis panaudojimas. Pirmuoju atveju, pasirenkama viena iš kelių strategijų, kaip konservavimas, atnaujinimas ar restauravimas, tačiau nekeičiama pastato esmė. Kitu atveju, pastatas transformuojamas, jam priskiriamos naujos funkcijos.

„Ieškant naujos paskirties tokiems dideliems objektams, koks yra Lukiškių kalėjimas, reikia galvoti nestandartiškai – tuomet galima rasti netikėtų sprendimų. Dar vienas kritinis elementas pastato transformacijai, yra ryšys su miestu – reikia jį rasti, sėkmingai transformacijai“, – teigia konversijos specialistas.

Lukiškių kalėjimo įveiklinimo studijos projekto kuratorė dr. I. Urbonaitė-Vadoklienė pristatydama projekto eigą teigė, kad keliamas ambicingas tikslas – rasti bendrą komplekso stiprią ir ilgalaikę viziją ir dėl jos sutarti.

„Kryptis, kuria mes dirbame, yra daugmaž aiški. Tai nuolat veikianti daugiafunkcinė erdvė, orientuota į įvairialypę auditoriją, gyvybingas traukos magnetas. Komplekso koncepcinė idėja apjungia verslo, inovacijų kūrimo, kultūros, laisvalaikio ir socialinių paslaugų funkcijas“, – sakė ji.

Ji apibendrino skirtingų institucijų išsakytus poreikius.  Vilniaus miesto savivaldybė Lukiškes mato kaip multifunkcinę erdvę, kuri savyje talpina švietimo ir neformalaus ugdymo, kultūros, sporto, sveikatos, socialinės, nevyriausybinių organizacijų erdves. Verslumą skatinančios organizacijos Lukiškėse mato startuolių  buveinę, renginių centrą, ekspozicinę vietą. Kūrybos atstovai Lukiškėse tikėtųsi bendradarbystės erdvės, studijų, reginių vietos, ekspozicijų. Kultūros paveldo institucijos norėtų, kad būtų aktualizuota kultūrinė atmintis ir paveldas. Istorinės  atminties institucijos jaučia poreikį Lukiškėse puoselėti istorinę atmintį, turėti muziejus ir administracinei veiklai skirtas patalpas. Įvaizdžio ir plėtros institucijos kompleksą siūlo išnaudoti didinant regioninį pranašumą, investicijų pritraukimui, turizmo skatinimui, taip pat laisvalaikiui ir pramogoms.

Tai pat ieškant idėjų buvo suorganizuotos dvi kūrybinės dirbtuvės. Apibendrinant ten pateiktas mintis, I. Urbonaitė-Vadoklienė sakė, kad buvo išreikštas kultūrinės funkcijos poreikis, kuris susijęs su kultūros produkcija, sklaida ir edukacija. Taip pat poreikis socialiniai integracijai, kuris susijęs su bendra erdve kūrybos, meno, kultūros ir verslo sintezei. Dirbtuvių dalyviai išreiškė pageidavimą, kad kompleksas būtų valdomas demokratiškai, derinant dalyvių įvairovę, finansavimą, valdymo formą ir interesus. 

Visą nufilmuotą forumą galite rasti čia: http://bit.ly/31TuyZL

Forumu baigiamas renginių ciklas, kuriuo buvo siekiama supažindinti visuomene, suinteresuotas puses ir institucijas su Lukiškių komplekso istoriniais, sociokultūriniais, architektūriniais, urbanistiniais ir rinkos ekonomikos aspektais, o taip pat surinkti lūkesčius dėl komplekso ateities.

Šiuo metu yra surinkta institucijų poreikiai ir vizijos, ką būtų galima daryti uždaryto kalėjimo komplekse. Kartu su visuomenės idėjomis, šie pasiūlymai bus analizuojami ekspertų, kurie išgrynins ir atrinks realiausius Lukiškių komplekso panaudojimo scenarijus planuojamų profesionalų kūrybinių dirbtuvių metu. Įvertinus ekonominį šių siūlymų pagrįstumą, nustačius galimus pastato naudotojus ir įvertinus jų poreikius bei galimus veikimo principus, bus formuojami tolimesni žingsniai.

Turto bankas buvo paskelbęs atvirą kvietimą tapti kūrybinių dirbtuvių komandos dalimi. Pasibaigus paraiškų teikimo terminui, po atrankos komisijos vertinimo, kurią sudarė Teisingumo ministerijos atstovas Gintaras Žandaravičius, Turto banko generalinis vadovas Mindaugas Sinkevičius, projekto kuratorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė, „Vilnius connect“ projekto atstovė Julija Abromavičienė, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Rūta Matonienė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė bei nepriklausomas užsienio ekspertas Felixas Ackermannas, išaiškėjo kūrybinės komandos sudėtis. Atrinkti ekspertai: architektai Gilma Teodora Gylytė, Donatas Baltrušaitis, Vytautas Biekša, Gabrielė Ubarevičiūtė, nekilnojamojo turto strategai Nerijus Juodelis, Karolis Tuinyla, Mindaugas Kulbokas, verslo strategės Olga Belova, Laura Kairienė, sociologės Maryja Šupa ir Vita Kontvainė, kūrybininkai Linas Ramanauskas, Ūla Tornau, Giedrė Šileikytė ir Audronis Imbrasas, architektūros studentai Motiejus Vyšniauskas, Rytis Cikanavičius.

2019 m. liepos mėnesį Vyriausybė protokolu pavedė Turto bankui atlikti Lukiškių komplekso galimybių studiją, išgryninant geriausius objekto įveiklinimo būdus. Turto bankas ruošia tik galimybių studiją, jam pastato valdymas nėra perduotas.
​
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas buvo uždarytas šių metų liepos 2 d. Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimo kompleksas išsidėstęs beveik 2 hektarų plote Vilniaus centre. Komplekse yra šeši pastatai, saugomi valstybės: administracinis pastatas, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas, gamybinis pastatas, kalėjimo pastatas, kalėjimo-ligoninės pastatas, tvora ir kontrolinis perėjimo postas. 1904 m. baigtas statyti pastatas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas nuo 2002 metų.

Vasario 12 d., trečiadienį, valstybės turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas Lukiškių kalėjime organizuoja tarptautinį forumą „Lukiškių kalėjimo vizija. Galimybės ir iššūkiai". Forumas yra dalis Lukiškių komplekso įveiklinimo studijos, kurią rengia Turto bankas.

Renginyje, kuris vyks vasario 12 d., nuo 9 iki 17 val. Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime (Lukiškių skg. 6), dalyvaus pranešėjai iš Lietuvos, Lenkijos, Olandijos ir Italijos, kurie pristatys tiek Lukiškių kalėjimo įvairius pjūvius, tiek kitų šalių patirtį įveiklinant buvusius kalėjimus.

Vokietijos istorijos instituto mokslinis bendradarbis dr. Felixas Ackermannas skaitys pranešimą „Kalėjimo istorijos sluoksniai: Lukiškės kaip smurto erdvė“. Istorijos antropologas savo pranešime kalbės apie Lukiškių kalėjimą kaip valstybinio smurto prieš Vilniaus gyventojus XIX ir XX amžiuose simbolį.

Architektas, kelių architektūros studijų vadovas Johanas De Wachteris, kurio tyrimų laukas apima sovietinių rajonų transformacijas, forume skaitys pranešimą „Teritorijų atsinaujinimo strategijos“. J. De Wachteris savo pranešime ieškos atsakymų į klausimus, kaip elgtis su kultūros paveldu, kai keičiasi pastato funkcijos ir paskirtis. Ką reikia išsaugoti – pastato įvaizdį ar jo funkcijas miesto gyvenime? Kas daro pastatą istoriškai svarbiu – ar tai, kaip jis atrodo, ar tai kas vyko jo viduje?

Meno istorikė ir tyrėja Valentina Gensini iš Italijos pasidalins Florencijoje esančio buvusio Murate kalėjimo įveiklinimo istorija. Buvęs kalėjimo kompleksas po jo uždarymo buvo sėkmingai transformuotas į kultūros rajoną, skirtą įvairiems menininkams.

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius aptars kūrybišką požiūrį į kultūros paveldą. Dalis Lukiškių komplekso yra kultūros paveldo objektas, tad tai kelią iššūkių ieškant įveiklinimo formų. L. Rekevičius kalbės apie kūrybišką kultūros vertybių interpretavimą ir visų susijusių pusių bendradarbiavimo  svarbą viso proceso metu, kas yra tokio pobūdžio projektų sėkmės pagrindas.

Architektas ir urbanistas Martynas Marozas pristatys atliktą Lukiškių kalėjimo komplekso analizę. Pranešime jis apžvelgs šio sudėtingo komplekso architektūrinius, paveldosauginius, urbanistinius, ekonominius ir kitus sluoksnius , kurie taps pamatu tolimesnei diskusijai.

Lukiškių kalėjimo įveiklinimo studijos projekto kuratorė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė dėmesį skirs interesų ir lūkesčių suderinimui dėl komplekso įveiklinimo, pristatys dominuojančius poreikius ir išgrynintus projekto prioritetus.

Forumu baigiamas renginių ciklas, kuriuo buvo siekiama supažindinti visuomene, suinteresuotas puses ir institucijas su Lukiškių komplekso istoriniais, sociokultūriniais, architektūriniais, urbanistiniais ir rinkos ekonomikos aspektais, o taip pat surinkti lūkesčius dėl komplekso ateities.

Forumas bus transliuojamas ir internetu, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Lukiškių vizija“.

Šiuo metu yra surinkta institucijų poreikiai ir vizijos, ką būtų galima daryti uždaryto kalėjimo komplekse. Kartu su visuomenės idėjomis, šie pasiūlymai bus analizuojami ekspertų, kurie išgrynins ir atrinks realiausius Lukiškių komplekso panaudojimo scenarijus. Įvertinus ekonominį šių siūlymų pagrįstumą, nustačius galimus pastato naudotojus ir įvertinus jų poreikius bei galimus veikimo principus, bus formuojami tolimesni žingsniai.

2019 m. liepos mėnesį Vyriausybė protokolu pavedė Turto bankui atlikti Lukiškių komplekso galimybių studiją, išgryninant geriausius objekto įveiklinimo būdus. Turto bankas ruošia tik galimybių studiją, jam pastato valdymas nėra perduotas.
​
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas buvo uždarytas šių metų liepos 2 d. Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimo kompleksas išsidėstęs beveik 2 hektarų plote Vilniaus centre. Komplekse yra šeši pastatai, saugomi valstybės: administracinis pastatas, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas, gamybinis pastatas, kalėjimo pastatas, kalėjimo-ligoninės pastatas, tvora ir kontrolinis perėjimo postas. 1904 m. baigtas statyti pastatas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas nuo 2002 metų.

Diskusijos apie Lukiškių kalėjimo konversijos galimybės pereina į kitą – analizės ir realių perspektyvų vertinimo stadiją. Valstybės nekilnojamąjį turtą valdantis „Turto bankas“, kartu su urbanistinio planavimo bendrove „mmap.“, nekilnojamojo turto konsultacijų kompanija „Solid Real Advisors“ bei strateginio valdymo konsultavimo įmone „Eurointegracijos projektai“ rengia komplekso analizę, kuri bus viena iš kertinių elementų ruošiant galutinę įveiklinimo studiją.

Turto banko Lukiškių projekto kuratorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė teigia, kad apklausus institucijas, aiškėja, kad Lukiškių kompleksas galėtų virsti daugiafunkciniu centru, kuris savyje talpintų privataus verslo, kultūros, pramogų, kultūros paveldo aktualizavimo ir turizmo iniciatyvas.

Dar prieš pradėdami galimybių studijos rengimą numanėme, kad lūkesčiai dėl Lukiškių komplekso įveiklinimo bus labai įvairūs. Tai nekeista, įvertinus komplekso apimtį ir jo reikšmę. Faktiniais duomenimis grindžiama analizė leis pamatuoti lūkesčių realumą, ar siūlomos vizijos atitinka paveldosauginius, kultūrinius, socioekonominius komplekso iššūkius ir rasti geriausius sprendimus“, – sako I. Urbonaitė-Vadoklienė.

Bendrovės „mmap.“ vadovas, urbanistas Martynas Marozas sako, kad Lukiškių komplekso transformacijos ir realizavimo projektas yra itin svarbus ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies mastu, o tinkamai išnaudojus šios teritorijos potencialą naujam gyvenimui galima prikelti visą vakarinę sostinės centro dalį nuo Lukiškių aikštės iki Žvėryno.

„Tyrimai rodo, kad kalėjimo kompleksai centrinėse miestų dalyse trukdo aplinkinių teritorijų plėtrai. Dėl to iškeldinus Lukiškių kalėjimą atsiveria naujos galimybės ne tik pačio komplekso išnaudojimui miesto gyventojų reikmėms, bet tai gali turėti įtakos ir platesniems urbanistiniams miesto plėtros procesams. Lukiškių kompleksas neabejotinai yra nacionalinės svarbos objektas, sulaukęs didžiulio visuomenės dėmesio, todėl svarbu dėl tolimesnio komplekso likimo priimti gerai apgalvotus ir pagrįstus, skirtingų visuomenės grupių interesus suderinti leidžiančius sprendimus“, – sako M. Marozas.

Bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Aurimas Astramskas pažymi, kad realizuoti valstybei priklausantį turtą, kuomet jis yra pačiame savo vertės pike, galimybių pasitaiko retai. Dėl to, Lukiškių komplekso transformacija suteikia unikalią galimybę gauti didžiausią naudą valstybei, privatiems investuotojams ir visuomenei.

„Siekiant maksimaliai išnaudoti Lukiškių komplekso potencialą būtina rasti balansą tarp kultūros vertybių išsaugojimo, miestiečių poreikių ir ekonominio patrauklumo potencialiems investuotojams. Pastarųjų susidomėjimas projektu, be abejo, yra didžiulis, tačiau tik nuo valstybės institucijų priimtų sprendimų priklausys, ar ir kokia apimtimi jie bus linkę į komplekso prikėlimą naujam gyvenimui investuoti“, – sako A. Astramskas.

UAB „Eurointegracijos projektai“ direktorius Simas Lubauskas sako, kad pagrindinis iššūkis atliekant analizę yra objekto kompleksiškumas. Anot eksperto, Lukiškių komplekso atgimimo alternatyvoms įtakos turi itin daug faktorių – objekto dydis, istorinė paskirtis, pastatų bei teritorijos vertybinės charakteristikos ir vieta mieste.

„Šiame etape yra svarbu surinkti kuo daugiau informacijos, atlikti apibendrinimus, identifikuoti apribojimus ir įtraukiant visuomenę diskutuojant apie galimas vystymosi kryptis. Tai sudarys prielaidas efektyviam ir kuo didesnę ekonominę vertę valstybei teikiančiam Lukiškių komplekso panaudojimui ateityje“, – sako S. Lubauskas.

Analizė apims komplekso istorinės raidos analizę, esamos būklės įvertinimą urbanistiniu, aplinkosaugos, architektūriniu, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių, socialiniu ir ekonominiu aspektu, o taip pat ir teritorijai galiojančių teisės aktų ir reglamentų požiūriu. Analizės rengėjai taip pat turės įvertinti nekilnojamojo turto plėtros potencialą objekte, identifikuoti socialinius poreikius šioje miesto dalyje bei pateikti rekomendacijas dėl galimų urbanistinių ir architektūrinių objekto funkcijų. Analizė bus sudedamoji galimybių studijos dalis, kuri išgrynins realiausius Lukiškių įveiklinimo scenarijus. Šie scenarijai bus nagrinėjami ir testuojami kūrybinėse dirbtuvėse, bendradarbiaujant atviru kvietimu atrinktiems įvairių sričių profesionalams.  Kartu jie išgrynins geriausias Lukiškių komplekso įveiklinimo kryptis, modeliuos projekto įgyvendinimo strategiją. Galimybių studijoje atsispindės institucijų ir visuomenės lūkesčiai dėl Lukiškių kalėjimo įveiklinimo, su kuriais konsultuojamasi viso galimybių studijos rengimo proceso metu.

Lukiškių kalėjimą iškeldinti iš miesto centro buvo svarstoma ne vienerius metus, o praėjusių metų vasarą 2 ha teritorijoje ir komplekse, iš kurių 6 pastatai yra saugomi valstybės,  įsikūrusi įkalinimo įstaiga galiausiai buvo iškelta.
​
Vyriausybės pavedimu Turto bankas atlieka komplekso galimybių studiją, kurią planuoja baigti šių metų balandį. Patį kompleksą šiuo metu patikėjimo teise valdo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.
 

Ketvirtadienį Lukiškių kalėjime vyko diskusija „Lukiškių vizija. Atvira kūrybinė diskusija“. Į atvirą renginį kviesti įvairių sričių specialistai, suinteresuotų pusių, bendruomenių ir visuomenės atstovai, kurie turi idėjų ir nori prisidėti prie naujos šios unikalios vietos paskirties paieškų.
​
Lukiškių projekto kuratorė, Turto banko atstovė Inga Urbonaitė-Vadoklienė kėlė klausimą, kaip įveiklinti buvusį Lukiškių kalėjimą, kad šis patenkintų šiuolaikinės visuomenės poreikius ir išsaugotų paveldą. Vienas svarbiausių klausimų – kokią istoriją mes norime pasakoti.

Plačiau: http://bit.ly/2UbrBlz

Kokia ateitis laukia uždaryto Lukiškių kalėjimo komplekso? Apie tai ketvirtadienį Šv. Mikalojaus cerkvėje vyko atvira kūrybinė diskusija su visuomene.
 
Turto bankas šiuo metu ruošia galimybių studiją, kuria siekiama pateikti geriausią Lukiškių pastatų komplekso koncepciją. „Mes pirmiausia siekiame suprasti objektą, sukurti bendrą viziją, parengti veiksmų planą ir galiausiai eiti link jo įgyvendinimo“, – kalbėjo Turto banko atstovė, Lukiškių projekto koordinatorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė.


Plačiau: http://bit.ly/2S89xpE
​

Lukiškių kalėjimo kompleksas galėtų virsti daugiafunkciu centru, skirtu privačiam verslui, pramogoms, kultūrai, paveldosaugai ir turizmui, teigia įvairių institucijų siūlymus išanalizavęs Turto bankas.

„Bendra institucijų vizija – tai turi būti daugiafunkcis traukos taškas, jis turi turėti daug visuomeninių funkcijų. Tai turi būti objektas įvairioms veikloms, įvairioms socialinėms grupėms, orientuotas tiek į miesto svečius, tiek į gyventojus“, – BNS teigė Turto banko atstovė, Lukiškių projekto koordinatorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė.

Plačiau: http://bit.ly/2GBTV8I