Turto bankas paskelbė šią savaitę perimto Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos konkursą. Kompleksą planuojama išnuomoti dvejiems metams su galimybe nuomos periodą pratęsti. Pradinė komplekso rinkos nuomos kaina, kurią nustatė nepriklausomi turto vertintojai, – 0,97 euro už kvadratinį metrą be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Konkurso dalyvių paraiškų laukiama iki kovo 8 d.

„Mes nuosekliai ruošėmės šio objekto perėmimui ir tolesniam įveiklinimui. Po sausio pradžioje vykusios rinkos konsultacijos, įsitikinome, kad, nepaisant Covid19, susidomėjimas šio objekto nuoma išlieka, o rinkos dalyviai mato daug galimybių, kaip jis gali tapti gyva ir visuomenei atvira miesto dalimi. Todėl vos užbaigę perėmimo procedūras skelbiame nuomos konkursą. Mūsų siekis nuomininką atrinkti iki to momento, kai ribojimai susiję su Covid19 bus atlaisvinti ir kompleksą bus galima atverti visuomenei“, – viliasi Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius.   
Konkurso nugalėtoju bus skelbiamas dalyvis, kuris atitiks kvalifikacinius reikalavimus bei pasiūlys didžiausią nuomos kainą.

Kvalifikaciniuose reikalavimuose numatyta, kad konkurso dalyvis privalo turėti negyvenamosios paskirties patalpų valdymo patirties, t.y. per pastaruosius dvejus metus nepertraukiamai valdė, naudojo ar administravo ne mažesnio nei 4 000 kv. m ploto negyvenamosios paskirties patalpas.

Konkursas organizuojamas, siekiant šį kultūros paveldo objektą kuo greičiau bent iš dalies atverti visuomenei, tad konkurso dalyviai yra įpareigoti pateikti numatomų veiklų planą. Komplekse bus galima vykdyti edukacines, kultūrines, menines, mokslines bei kitas veiklas. Nuomininkas taip pat privalės užtikrinti komplekso priežiūrą ir rūpintis pastatų vertingųjų savybių išsaugojimu. Lukiškių kalėjimo kompleksas laikinai išnuomojamas iki bus pasirengta ilgalaikiam jo įveiklinimui. 

Ilgalaiko Lukiškių kalėjimo komplekso įveiklinimo galimybių studija numato, kad šioje vietoje turėtų atsirasti intelektualinių ir idėjinių mainų klasteris, kuriame susiejami ir skatinami skirtingų sektorių kompetencijų mainai, bendradarbiavimas ir dalinimasis resursais. Tai turėtų būti visiems atvira, telkianti ir visuomenės pažangą įgalinanti multikultūrinė erdvė, kurioje, bendradarbiaujant verslo, mokslo, kultūros ir meno veikėjams, puoselėjamos XXI amžiaus kompetencijos. Siekiama, kad uždara buvusi Lukiškių kalėjimo teritorija taptų istoriją saugančia, tačiau pažangios edukacijos ekosistema, veikiančia per aktyvius įvairių funkcinių, socialinių ir kultūrinių grupių mainus.

Evaldo Čingos nuotr.

​
Vieša konsultacija dėl laikinos Lukiškių kalėjimo komplekso nuomos konkurso sąlygų projekto sulaukė didelio rinkos dalyvių susidomėjimo. Turto bankas atsižvelgs į rinkos dalyvių išsakytus pasiūlymus dėl konkurso sąlygų ir jos bus koreguojamos. Patį konkursą planuojama paskelbti vasario mėnesį.
Rinkos dalyviai išsakė pastebėjimus dėl kvalifikacinių reikalavimų, turto nuomos termino, buvo diskutuojama dėl su Covid19 susijusių ribojimų veiklai.
„Visas rinkos dalyvių išsakytas pastabas, pasiūlymus, klausimus išsamiai aptarėme ir jau šiandien pradėta rengti nauja konkurso sąlygų redakcija, taip pat bus papldomai apklausti konsultacijos dalyviai“, - sako Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Per sausio mėnesį galutinę atasakaitą parengs ir turto vertintojai, kurie nustatys komplekso nuomos rinkos kainą – ji bus įrašyta, kaip pradinė konkurse. Laikinos nuomos konkurso nugalėtoju bus skelbiama įmonė, kuri atitiks kvalifikacinius reikalavimus bei pasiūlys aukščiausią nuomos kainą.
Konkursas organizuojamas, siekiant Lukiškių kalėjimo kompleksą kuo greičiau bent iš dalies atverti visuomenei. Jame bus galima vykdyti edukacines, kultūrines, menines, mokslines bei kitas veiklas. Kompleksas išnuomojamas iki bus pasirengta ilgalaikiam jo įveiklinimui. 
Ilgalaiko Lukiškių kalėjimo komplekso įveiklinimo galimybių studija numato, kad šioje vietoje turėtų atsirasti intelektualinių ir idėjinių mainų klasteris, kuriame susiejami ir skatinami skirtingų sektorių kompetencijų mainai, bendradarbiavimas ir dalinimasis resursais. Tai turėtų būti visiems atvira, telkianti ir visuomenės pažangą įgalinanti multikultūrinė erdvė, kurioje, bendradarbiaujant verslo, mokslo, kultūros ir meno veikėjams, puoselėjamos XXI amžiaus kompetencijos. Siekiama, kad uždara buvusi Lukiškių kalėjimo teritorija taptų istoriją saugančia, tačiau pažangios edukacijos ekosistema, veikiančia per aktyvius įvairių funkcinių, socialinių ir kultūrinių grupių mainus.

Evaldo Čingos nuotr.

2021 m. sausio 8 d. 10 val. valstybės įmonė Turto bankas kviečia rinkos dalyvius į viešą konsultaciją, kurios metu aptars pereinamojo laikotarpio Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso nuomos tikslus bei konkurso sąlygas.

“Tiek objektas, tiek laikmetis – neeliniai, tad siekiame dialogo su rinkos dalyviais”, – teigia Turto banko konsultantė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė. Ne paslaptis, kad dėl pandemijos taikomi apribojimai turėjo didelės įtakos meno, kultūros, renginių bei turizmo sektoriams, todėl norima išsiaiškinti rinkos dalyvių galimybes ir poreikį nuomotis šį išskirtinį kompleksą.

Konsultacijos metu, planuojama aptarti būsimo konkurso sąlygas, keliamus reikalavimus nuomininkams, komplekse galimas vykdyti veiklas bei gauti grįžtamąjį ryšį iš rinkos dalyvių, kurie galės užduoti rūpimus klausimus, teikti pasiūlymus.

Konkursas organizuojamas, siekiant Lukiškių kalėjimo kompleksą kuo greičiau bent iš dalies atverti visuomenei. Jame bus galima vykdyti edukacines, kultūrines, menines, mokslines bei kitas veiklas. Kompleksas išnuomojamas iki bus pasirengta ilgalaikiam jo įveiklinimui.  Numatoma nuomos trukmė 1 metai su galimybe pratęsti dar vieneriems metams. Renginys vyks MS Teams platformoje. Registruotis į renginį galima paspaudus šią nuorodą: Registracijos forma. Registracija iki 2021 m. sausio 6 d. imtinai.

Ilgalaiko Lukiškių kalėjimo komplekso įveiklinimo galimybių studija numato, kad šioje vietoje turėtų atsirasti intelektualinių ir idėjinių mainų klasteris, kuriame susiejami ir skatinami skirtingų sektorių kompetencijų mainai, bendradarbiavimas ir dalinimasis resursais. Tai turėtų būti visiems atvira, telkianti ir visuomenės pažangą įgalinanti multikultūrinė erdvė, kurioje, bendradarbiaujant verslo, mokslo, kultūros ir meno veikėjams, puoselėjamos XXI amžiaus kompetencijos. Siekiama, kad uždara buvusi Lukiškių kalėjimo teritorija taptų istoriją saugančia, tačiau pažangios edukacijos ekosistema, veikiančia per aktyvius įvairių funkcinių, socialinių ir kultūrinių grupių mainus.

Šiandien Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo buvusio Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą perdavė valstybės įmonei Turto bankui. Savo ruožtu, Turto bankas tęsia pasirengimą šio pastatų komplekso perėmimui bei ilgalaikiam įveiklinimui.

Perėmęs Lukiškių pastatų kompleksą Turto bankas ketina jį laikinai išnuomoti, iki bus apsispręsta dėl tolesnio šio komplekso vystymo bei pasirengta visuomeninės dalies įveiklinimui. Šiuo metu jau yra rengiamos nuomos konkurso sąlygos. Taip pat jau yra įvykęs Lukiškių pastatų komplekso nuomos rinkos vertės nustatymo pirkimas. Turto vertintojų nustatyta komplekso nuomos rinkos kaina bus pradinė skelbiant nuomos konkursą.

Taip pat, Finansų ministerija ir Turto bankas yra įpareigoti pasirengti Lukiškių pastatų komplekso pripažinimui valstybei svarbiu projektu. Tuo tikslu bus atliekama projekto vystymo alternatyvų analizė.

Turto bankas šiuo metu yra surinkęs biudžetinių ir nevyriausybinių organizacijų, norinčių vykdyti įvairias edukacines veiklas neformalaus švietimo, kultūros, meno, kūrybinių industrijų ir technologijų srityse, patalpų poreikius.  

„Jaučiamas didelis susidomėjimas, ypač ženklus kultūrinėms edukacinėms veikloms pritaikytų erdvių poreikis. Tad galime būti ramūs, kad ieškodami visuomeninės dalies veiklų vykdytojų, turėsime iš ko rinktis“, - įsitikinusi Turto banko konsultantė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė. 

Įvairias edukacines veiklas Lukiškių komplekse norėtų vykdyti dešimtys nevyriausybinių organizacijų, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta biuždetinė įstaiga Kirtimų kultūros centras. Pageidavimą patalpose įrengti muziejų išsakė Teisingumo ministerija ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Kaip ir numatyta Lukiškių komplekso galimybių studijoje, Turto bankas dėl tolesnio projekto vystymo konsultavosi su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA). Po šių konsultacijų, o taip pat įvertinus tai, kad dauguma edukacinių veiklų vykdytojų yra nevyriausybinės organizacijos, turinčios ribotas finansines galimybes, Turto bankas informavo Vyriausybę, kad būtų tikslinga įvertinti viso Lukiškių kalėjimo komplekso su priklausiniais vystymo galimybę viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu.

Šiuo tikslu ketinama surengti rinkos konsultacijas ir išsiaiškinti privataus sektoriaus susidomėjimą, galimybes bei sąlygas, kuriomis privatus sektorius sutiktų dalyvauti tokiame projekte. Dialogo su privačiu sektoriumi rezultatus ir siūlymus dėl tolesnio projekto vystymo VPSP ar kitu būdu Turto bankas ketina pateikti iki kitų metų balandžio mėnesio.
​
Vyriausybė birželio mėnesį buvo įpareigojusi Švietimo ir mokslo ministeriją, Kultūros ministeriją, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybei, iki 2020 m. lapkričio 1 d. pateikti pasiūlymus dėl Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso dalies, kuri nebus parduodama ar išnuomojama, panaudojimo edukacinei veiklai plėtoti švietimo, kultūros, inovacijų ir technologijų srityse. Kartu buvo prašoma nurodyti tokią veiklą vykdysiančius subjektus ir jų veiklai vykdyti reikalingo patalpų ploto poreikį. Visos minėtos ministerijos nurodė, kad jų pavaldžioms įstaigoms patalpų Lukiškių kalėjimo komplekse nereikia, tačiau Kultūros ministerija išreiškė pritarimą plėtoti komplekse kultūrines edukacines veiklas.

Turto bankas kviečia vertinimo paslaugas teikiančias įmones dalyvauti Lukiškių kalėjimo komplekso nuomos rinkos vertės nustatymo paslaugų pirkime.

Visą informaciją ir pirkimo dokumentus galima rasti bei užklausas pateikti Centrinio viešųjų pirkimų portalo interneto svetainėje.

Pasiūlymai turi būti pateikti iki šių metų lapkričio 4 d. 

Penktadienį, rugsėjo 11 d., virtualaus susitikimo metu Turto banko, įvairių ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovai tarėsi, kaip Lukiškių kalėjimo komplekso dalis galėtų būti panaudojama visuomenės reikmėms, pateikti pradiniai siūlymai, kokie galimi šios dalies valdymo modeliai.

„Vieni svarbiausių lūkesčių kalbant apie šio objekto tolesnę veiklą – tai daugiafunkcionalumas ir atvirumas visuomenei, kartu išsaugant kultūros paveldą, galbūt įprasminant įvairius istorinius laikotarpius susijusius su šia vieta“, – sako Inga Urbonaitė-Vadoklienė, Turto banko Lukiškių projekto kuratorė, susitikimo metu pristačiusi Lukiškių galimybių studiją.  

Pasak jos, dauguma komplekso pastatų, įskaitant jį juosiančią tvorą, yra saugomi, todėl jų pertvarkymo ir pritaikymo galimybės ribotos. Kita vertus, analogų ir sėkmingų projektų pasaulyje yra, tad yra iš ko pasisemti patirties. „Mums tereikia susitarti, kaip dirbsime, kas ten veiks, kokios galimos visuomenei skirtos dalies valdymo formos ir veikimo modeliai“, – aiškina Turto banko atstovė.

Visuomenės reikmėms numatytą Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso dalį būtina atnaujinti, tad neišvengiamai turi būti sprendžiamas ne tik valdymo formos, bet ir finansavimo šaltinių klausimas. Skaičiuojama, šios dalies vystymui prireiks apie 10,9 mln. eurų investicijų.

Šis pastatų kompleksas ir galimybė juose vykdyti veiklą itin patraukli įvairių sričių kultūros, meno, dizaino atstovams. Pasitarime dalyvavę Lietuvos dizaino ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijų atstovai išreiškė tvirtą pasiryžimą toliau dalyvauti plėtojant projektą, pateikti konkrečius poreikius ir būsimus veiklos planus.

Įvairūs renginiai, meniniai projektai, filmavimai Lukiškių komplekse vyksta ir šiuo metu, planuojama juos tęsti ir patalpas perėmus Turto bankui. Tuo tikslu planuojama skelbti laikino Lukiškių komplekso operatoriaus konkursą.
Artimiausią mėnesį vyks atskiri susitikimai su suinteresuotomis grupėmis, siekiant  išgvildenti realų galimą ilgalaikės veiklos bei finansavimo modelį.

Susitikime dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, agentūros „Go Vilnius“, Lietuvos dizaino ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijų atstovai.

Primename, jog Vyriausybė yra apsisprendusi trečdalį Lukiškių komplekso pastatų skirti visuomenės reikmėms ir įpareigojusi Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Kultūros ministeriją, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybei, iki šių metų lapkričio 1 d. pateikti pasiūlymus dėl Lukiškių kalėjimo komplekso dalies, kuri nebus parduodama ar išnuomojama, panaudojimo edukacinei veiklai plėtoti švietimo, kultūros, inovacijų ir technologijų srityse.

Šiuo metu Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksas vis dar priklauso Kalėjimų departamentui, tačiau iki metų pabaigos Vyriausybės nurodymu turėtų būti perduotas valdyti Turto bankui.

​Pernai uždaryto Lukiškių kalėjimo kompleksą sudaro daugiau nei 17 tūkst. kv. m pastatų ir daugiau nei 2 hektarai žemės. Turto bankas vertino penkis Lukiškių kalėjimo vystymo scenarijus. Pagal pasirinktą scenarijų, ligoninės pastatus (3 400 kv. m)  ir sklypą numatoma parduoti už maždaug 6 mln. eurų viešame aukcione, visuomeninę dalį (4 231 kv. m) panaudoti edukacinėms veikloms, o likusią  dalį (14 531 kv. m) išnuomoti viešojo nuomos konkurso būdu. 

 ViFinišas! Beveik pusės metų darbas virto detalia Lukiškių kalėjimo komplekso galimybių studija. Ruošiant studiją apklausta daugiau nei 20 įvairių institucijų, suorganizuoti atviri edukaciniai-konsultaciniai renginiai visuomenei, tarptautinė konferencija, skirta apžvelgti Lukiškių komplekso istorines, architektūrines socioekonomines plotmes ir kitų šalių panašių objektų įveiklinimo patirtis,  kūrybinės dirbtuvės su įvairių sričių ekspertais. Šis milžiniškas darbas nugulė į beveik 100 puslapių studiją, kuri, tikimės, padės pagrindus šio svarbaus Lietuvai ir Vilniui objekto įveiklinimui.
Svarbiausi studijos akcentai:

• į vieną vietą surinkta komplekso ir jį supančio kvartalo architektūrinė, urbanistinė, paveldosauginė ir demografinė analizės – tai padės tolimesnėms studijoms;
• apklausus institucijas ir visuomenę, išanalizuotos trys idėjinės komplekso koncepcijos: tai mainų kvartalas, pažangios edukacijos erdvė ir žmonių kvartalas. Apibendrinus duomenis, padaryta išvada, kad dėl savo svarbos tolimesnės Lukiškių veiklos turi remtis mainų ir edukacijos principais; 
• įvertinus ekonominius kriterijus išgryninti keturi scenarijai, ką daryti su kompleksu: (1) etapais parduoti visą kompleksą; (2) dalį komplekso parduoti, o likusią dalį palikti visuomenės reikmėms; (3) dalies komplekso pardavimas, dalies nuoma, o likusi dalis paliekama visuomenės poreikiams; (4) visas objektas lieka valstybės rankose ir vystomas valstybės lėšomis;
• įvertinus išsakytas nuomones, visuomenės poreikius ir finansinius išteklius, pasirinktas scenarijus, kuriuo siūloma kalėjimo ligoninės sklypą parduoti, tuo tarpu dalis kalėjimo komplekso pastatų naudojami visuomenės reikmėms, o likusi dalis išnuomojama.

Kas toliau? Studija perduota Finansų ministerijai, kuri teiks pasiūlymus Vyriausybei dėl tolimesnio komplekso likimo.
​
Dėkojame partneriams ir ekspertams, prisidėjusiems prie studijos ruošimo: projekto kuratorei Ingai Urbonaitei-Vadoklienei, Vilniaus miesto savivaldybei, „MB MMAP“, „SOLID real advisors“ ir UAB „Eurointegracijos projektai“, moderatoriams Martynui Marozui, Elenai Archipovaitei, Andriui Grigorjevui, Gailei Andriuškevičiūtei, ekspertams istorikui Felixui Ackermannui,  architektams Gilmai Teodorai Gylytei, Vytautui Biekšai, Gabrielei Ubarevičiūtei, Donatui Baltrušaičiui, NT vystymo specialistams Mindaugui Kulbokui, Nerijui Juodeliui, Karoliui Tuinylai, kūrybininkams Linui Ramanauskui, Giedrei Šileikytei, Audroniui Imbrasui, Ūlai Tornau, sociologėmis Maryja Šupai, Vitai Kontvainei, verslo strategėmis Olgai Belovai, Laurai Kairienei, studentams Motiejui Vyšniauskui, Ryčiui Cikanavičiui ir visiems, kurie nepagailėjo savo laiko ir pastangų ir prisidėjo prie tolimesnio šio visiems svarbaus komplekso likimo!

E. Čingos nuotr. 

Su studija galite susipažinti čia: ​http://www.lukiskiuvizija.lt/analiz279s.html

​Turto bankas buvo paskelbęs atvirą kvietimą tapti kūrybinių dirbtuvių komandos dalimi. Pasibaigus paraiškų teikimo terminui, po atrankos komisijos vertinimo, kurią sudarė Teisingumo ministerijos atstovas Gintaras Žandaravičius, Turto banko generalinis vadovas Mindaugas Sinkevičius, projekto kuratorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė, „Vilnius connect“ projekto atstovė Julija Abromavičienė, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Rūta Matonienė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė bei nepriklausomas užsienio ekspertas Felixas Ackermannas, išaiškėjo kūrybinės komandos sudėtis.

Atrinkti ekspertai: architektai Gilma Teodora Gylytė, Donatas Baltrušaitis, Vytautas Biekša, Gabrielė Ubarevičiūtė, nekilnojamojo turto strategai Nerijus Juodelis, Karolis Tuinyla, Mindaugas Kulbokas, verslo strategės Olga Belova, Laura Kairienė, sociologės Maryja Šupa ir Vita Kontvainė, kūrybininkai Linas Ramanauskas, Ūla Tornau, Giedrė Šileikytė ir Audronis Imbrasas, architektūros studentai Motiejus Vyšniauskas, Rytis Cikanavičius.

Kūrybinės dirbtuvės vyko kovo 5-6 dienomis Vilniuje, "Green Hall" verslo centre.

Vasario 12 d. Lukiškių kalėjime įvyko valstybės turtą valdančios ir jos priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto bankas organizuotas tarptautinis forumas „Lukiškių kalėjimo vizija. Galimybės ir iššūkiai". Pranešėjai iš Lietuvos, Lenkijos ir Olandijos dalinosi tiek Lukiškių įveiklinimo galimybėmis, tiek panašių objektų įveiklinimo istorijomis. Forumo pranešėjai ir dalyviai dažniausiai kartojo mintį, kad lemiamos reikšmės komplekso ateičiai turės paveldo apsibrėžimas komplekse, o su Lukiškių atgimimu siejo ir dalies Vilniaus centro atgimimą.

Forume atidarymo žodį pasakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, teisingumo ministro patarėjas Gintaras Žandaravičius ir Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.

 „Šis kalėjimas yra pastatytas kaip kompleksas ir raginčiau nepasiduoti pagundomis jį skaidyti. Norint, kad šis objektas gyvuotų ir duotų kultūrinę, ekonominę ir kitokią naudą, reikia, kad jis liktų integralus. Labai norisi, kad šis objektas nebūtų nei geras, nei blogas, o būtų integruotas į šią miesto dalį“, – atidarydamas renginį kalbėjo Vilniaus miesto meras R. Šimašius. 

„Ministerija nori lyderiauti ieškant laikino sprendimo, o vėliau, kai bus parengta įveiklinimo studija,  geriausias sprendimas būtų ilgalaikė nuoma arba operatoriaus paieška, kad gyvenimas čia vyktų visą parą ir ištisus metus. Susidomėjimas labai didelis, gauname daug užklausų tiek iš vietinių dalyvių, tiek iš užsienio. Tikiuosi, kad visi kartu padarysime gerą viziją ir turėsime kuo pasidžiaugti“, – teigė teisingumo ministro patarėjas G. Žandaravičius.

„Norėčiau padėkoti Vilniaus miesto savivaldybei už įsitraukimą į procesą, nes be jo negautume gero rezultato. Taip pat Teisingumo ministerijai ir ministrui, nes jei ne sprendimas iškelti kalėjimą, tai mes šiandien neturėtume apie ką kalbėti“, – teigė Turto banko generalinis direktorius M. Sinkevičius.

Pristatydamas istorinę Lukiškių analizę Vokietijos istorijos instituto mokslinis bendradarbis dr. Felixas Ackermannas teigė, kad kalėjimo kompleksas nuo pat pradžių buvo multifunkcinis objektas. Kalėjimas veikė ne tik kaip kalėjimo erdvė, tačiau ir kaip darbo bei religijos – komplekse veikė žydų, katalikų ir stačiatikių maldos namai. Taigi, pasak jo, šis kompleksas turi būti suvokiamas kaip viešoji, o ne izoliuota vieta.

Architektas ir urbanistas Martynas Marozas kartu su partneriais atlikęs esamos būklės analizę, konstatuoja, kad komplekso skirtingų pastatų konversijos galimybės itin nevienodos. Lengviausiai pritaikomos administracinio ir gamybinio pastato patalpos, o sudėtingiausia – kalėjimo ir cerkvės. Padidinti konversijos galimybes galima vietoje nevertingų pastatų įkurdinant modernius pastatus. 

„Kalėjimo komplekso transformacijai būtinas aktyvus paveldo apsaugos ir puoselėjimo institucijų įsitraukimas. Svarbu susitarti dėl skirtingų saugojimo režimų ir vertybių skirtingose komplekso dalyse. Tik tada galima judėti            pirmyn“, – teigia ekspertas, pabrėžęs, kad šiuo metu aplink Lukiškes gyvena tik 300 gyventojų, tad būtina formuoti bendruomenę, dalį pastatų verčiant į gyvenamosios paskirties.  

Lukiškių kalėjimo įveiklinimo studijos projekto kuratorė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė pristatė Murate (Florencija, Italija) kalėjimo atvejį. Statytas kaip vienuolynas, jis buvo transformuotas į kalėjimą, o uždarytas 1985 m.

„Svarstymai apie pertvarką prasidėjo tik 2000 m. – tiek laiko užtruko visuomenei pasiruošti, o pritaikytas visuomenės reikmėms tik 2014 m. Italai Murate kalėjimą pavertė multifunkciniu kultūros ir socialinių paslaugų centru – čia veikia menininkų programos, taip pat jautrių socialinių grupių palaikymo programos, pavyzdžiui, socialinio būsto“, – kaip vieną iš pavyzdinių įveiklinimo atvejų minėjo specialistė.

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius aptarė atvejus, kai kultūros paveldo objektai yra prikeliami antram gyvenimui. „Kai dirbama su kultūros paveldo objektais, visada stengiamasi suprasti kontekstą – kai jį suprantama, tuomet galime programuoti pokyčius, nepažeisdami to objekto esmės. Naujos architektūros intervencija turi vykti tik suvokus senosios architektūros idėją“, –  sinergijos esmę dėstė architektas.

Kaip artimą Lukiškėms pavyzdį, jis pateikė Leeuwardeno kalėjimą, kuris buvo paverstas hosteliu. „Čia yra viskas išsaugota – nuo langų iki durų. Suprantu, kad į tokią erdvę prisikviesti žmogų 2-3 dienoms galima, tačiau ilgesniam laikui sudėtinga. Galvodami, kaip paversti Lukiškes lankomu objektu, turėtume tą taip pat įvertinti“, – sakė L. Rekevičius.  

Pasak jo, šiame objekte nėra atlikti detalūs paveldosauginiai tyrimai. Prieš planuojant intervencijas į kompleksą, paveldosaugininkai turėtų detalizuoti jo vertingąsias kultūros savybes. Tam reikėtų dviejų-trijų metų. Tuo laikotarpiu kompleksas galėtų būti naudojamas kitoms funkcijoms, tokioms kaip jaunimo ar socialinis centras. 

Architektas, kelių architektūros studijų vadovas Johanas De Wachteris, kurio tyrimų laukas apima sovietinių rajonų transformacijas, forume skaitė pranešimą „Teritorijų atsinaujinimo strategijos“. Pasak jo, yra dvi strategijos, kaip elgtis su kultūrinio paveldo objektais: tai konservavimas ir pakartotinis panaudojimas. Pirmuoju atveju, pasirenkama viena iš kelių strategijų, kaip konservavimas, atnaujinimas ar restauravimas, tačiau nekeičiama pastato esmė. Kitu atveju, pastatas transformuojamas, jam priskiriamos naujos funkcijos.

„Ieškant naujos paskirties tokiems dideliems objektams, koks yra Lukiškių kalėjimas, reikia galvoti nestandartiškai – tuomet galima rasti netikėtų sprendimų. Dar vienas kritinis elementas pastato transformacijai, yra ryšys su miestu – reikia jį rasti, sėkmingai transformacijai“, – teigia konversijos specialistas.

Lukiškių kalėjimo įveiklinimo studijos projekto kuratorė dr. I. Urbonaitė-Vadoklienė pristatydama projekto eigą teigė, kad keliamas ambicingas tikslas – rasti bendrą komplekso stiprią ir ilgalaikę viziją ir dėl jos sutarti.

„Kryptis, kuria mes dirbame, yra daugmaž aiški. Tai nuolat veikianti daugiafunkcinė erdvė, orientuota į įvairialypę auditoriją, gyvybingas traukos magnetas. Komplekso koncepcinė idėja apjungia verslo, inovacijų kūrimo, kultūros, laisvalaikio ir socialinių paslaugų funkcijas“, – sakė ji.

Ji apibendrino skirtingų institucijų išsakytus poreikius.  Vilniaus miesto savivaldybė Lukiškes mato kaip multifunkcinę erdvę, kuri savyje talpina švietimo ir neformalaus ugdymo, kultūros, sporto, sveikatos, socialinės, nevyriausybinių organizacijų erdves. Verslumą skatinančios organizacijos Lukiškėse mato startuolių  buveinę, renginių centrą, ekspozicinę vietą. Kūrybos atstovai Lukiškėse tikėtųsi bendradarbystės erdvės, studijų, reginių vietos, ekspozicijų. Kultūros paveldo institucijos norėtų, kad būtų aktualizuota kultūrinė atmintis ir paveldas. Istorinės  atminties institucijos jaučia poreikį Lukiškėse puoselėti istorinę atmintį, turėti muziejus ir administracinei veiklai skirtas patalpas. Įvaizdžio ir plėtros institucijos kompleksą siūlo išnaudoti didinant regioninį pranašumą, investicijų pritraukimui, turizmo skatinimui, taip pat laisvalaikiui ir pramogoms.

Tai pat ieškant idėjų buvo suorganizuotos dvi kūrybinės dirbtuvės. Apibendrinant ten pateiktas mintis, I. Urbonaitė-Vadoklienė sakė, kad buvo išreikštas kultūrinės funkcijos poreikis, kuris susijęs su kultūros produkcija, sklaida ir edukacija. Taip pat poreikis socialiniai integracijai, kuris susijęs su bendra erdve kūrybos, meno, kultūros ir verslo sintezei. Dirbtuvių dalyviai išreiškė pageidavimą, kad kompleksas būtų valdomas demokratiškai, derinant dalyvių įvairovę, finansavimą, valdymo formą ir interesus. 

Visą nufilmuotą forumą galite rasti čia: http://bit.ly/31TuyZL

Forumu baigiamas renginių ciklas, kuriuo buvo siekiama supažindinti visuomene, suinteresuotas puses ir institucijas su Lukiškių komplekso istoriniais, sociokultūriniais, architektūriniais, urbanistiniais ir rinkos ekonomikos aspektais, o taip pat surinkti lūkesčius dėl komplekso ateities.

Šiuo metu yra surinkta institucijų poreikiai ir vizijos, ką būtų galima daryti uždaryto kalėjimo komplekse. Kartu su visuomenės idėjomis, šie pasiūlymai bus analizuojami ekspertų, kurie išgrynins ir atrinks realiausius Lukiškių komplekso panaudojimo scenarijus planuojamų profesionalų kūrybinių dirbtuvių metu. Įvertinus ekonominį šių siūlymų pagrįstumą, nustačius galimus pastato naudotojus ir įvertinus jų poreikius bei galimus veikimo principus, bus formuojami tolimesni žingsniai.

Turto bankas buvo paskelbęs atvirą kvietimą tapti kūrybinių dirbtuvių komandos dalimi. Pasibaigus paraiškų teikimo terminui, po atrankos komisijos vertinimo, kurią sudarė Teisingumo ministerijos atstovas Gintaras Žandaravičius, Turto banko generalinis vadovas Mindaugas Sinkevičius, projekto kuratorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė, „Vilnius connect“ projekto atstovė Julija Abromavičienė, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Rūta Matonienė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė bei nepriklausomas užsienio ekspertas Felixas Ackermannas, išaiškėjo kūrybinės komandos sudėtis. Atrinkti ekspertai: architektai Gilma Teodora Gylytė, Donatas Baltrušaitis, Vytautas Biekša, Gabrielė Ubarevičiūtė, nekilnojamojo turto strategai Nerijus Juodelis, Karolis Tuinyla, Mindaugas Kulbokas, verslo strategės Olga Belova, Laura Kairienė, sociologės Maryja Šupa ir Vita Kontvainė, kūrybininkai Linas Ramanauskas, Ūla Tornau, Giedrė Šileikytė ir Audronis Imbrasas, architektūros studentai Motiejus Vyšniauskas, Rytis Cikanavičius.

2019 m. liepos mėnesį Vyriausybė protokolu pavedė Turto bankui atlikti Lukiškių komplekso galimybių studiją, išgryninant geriausius objekto įveiklinimo būdus. Turto bankas ruošia tik galimybių studiją, jam pastato valdymas nėra perduotas.
​
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas buvo uždarytas šių metų liepos 2 d. Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimo kompleksas išsidėstęs beveik 2 hektarų plote Vilniaus centre. Komplekse yra šeši pastatai, saugomi valstybės: administracinis pastatas, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas, gamybinis pastatas, kalėjimo pastatas, kalėjimo-ligoninės pastatas, tvora ir kontrolinis perėjimo postas. 1904 m. baigtas statyti pastatas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas nuo 2002 metų.

Vasario 12 d., trečiadienį, valstybės turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas Lukiškių kalėjime organizuoja tarptautinį forumą „Lukiškių kalėjimo vizija. Galimybės ir iššūkiai". Forumas yra dalis Lukiškių komplekso įveiklinimo studijos, kurią rengia Turto bankas.

Renginyje, kuris vyks vasario 12 d., nuo 9 iki 17 val. Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime (Lukiškių skg. 6), dalyvaus pranešėjai iš Lietuvos, Lenkijos, Olandijos ir Italijos, kurie pristatys tiek Lukiškių kalėjimo įvairius pjūvius, tiek kitų šalių patirtį įveiklinant buvusius kalėjimus.

Vokietijos istorijos instituto mokslinis bendradarbis dr. Felixas Ackermannas skaitys pranešimą „Kalėjimo istorijos sluoksniai: Lukiškės kaip smurto erdvė“. Istorijos antropologas savo pranešime kalbės apie Lukiškių kalėjimą kaip valstybinio smurto prieš Vilniaus gyventojus XIX ir XX amžiuose simbolį.

Architektas, kelių architektūros studijų vadovas Johanas De Wachteris, kurio tyrimų laukas apima sovietinių rajonų transformacijas, forume skaitys pranešimą „Teritorijų atsinaujinimo strategijos“. J. De Wachteris savo pranešime ieškos atsakymų į klausimus, kaip elgtis su kultūros paveldu, kai keičiasi pastato funkcijos ir paskirtis. Ką reikia išsaugoti – pastato įvaizdį ar jo funkcijas miesto gyvenime? Kas daro pastatą istoriškai svarbiu – ar tai, kaip jis atrodo, ar tai kas vyko jo viduje?

Meno istorikė ir tyrėja Valentina Gensini iš Italijos pasidalins Florencijoje esančio buvusio Murate kalėjimo įveiklinimo istorija. Buvęs kalėjimo kompleksas po jo uždarymo buvo sėkmingai transformuotas į kultūros rajoną, skirtą įvairiems menininkams.

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius aptars kūrybišką požiūrį į kultūros paveldą. Dalis Lukiškių komplekso yra kultūros paveldo objektas, tad tai kelią iššūkių ieškant įveiklinimo formų. L. Rekevičius kalbės apie kūrybišką kultūros vertybių interpretavimą ir visų susijusių pusių bendradarbiavimo  svarbą viso proceso metu, kas yra tokio pobūdžio projektų sėkmės pagrindas.

Architektas ir urbanistas Martynas Marozas pristatys atliktą Lukiškių kalėjimo komplekso analizę. Pranešime jis apžvelgs šio sudėtingo komplekso architektūrinius, paveldosauginius, urbanistinius, ekonominius ir kitus sluoksnius , kurie taps pamatu tolimesnei diskusijai.

Lukiškių kalėjimo įveiklinimo studijos projekto kuratorė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė dėmesį skirs interesų ir lūkesčių suderinimui dėl komplekso įveiklinimo, pristatys dominuojančius poreikius ir išgrynintus projekto prioritetus.

Forumu baigiamas renginių ciklas, kuriuo buvo siekiama supažindinti visuomene, suinteresuotas puses ir institucijas su Lukiškių komplekso istoriniais, sociokultūriniais, architektūriniais, urbanistiniais ir rinkos ekonomikos aspektais, o taip pat surinkti lūkesčius dėl komplekso ateities.

Forumas bus transliuojamas ir internetu, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Lukiškių vizija“.

Šiuo metu yra surinkta institucijų poreikiai ir vizijos, ką būtų galima daryti uždaryto kalėjimo komplekse. Kartu su visuomenės idėjomis, šie pasiūlymai bus analizuojami ekspertų, kurie išgrynins ir atrinks realiausius Lukiškių komplekso panaudojimo scenarijus. Įvertinus ekonominį šių siūlymų pagrįstumą, nustačius galimus pastato naudotojus ir įvertinus jų poreikius bei galimus veikimo principus, bus formuojami tolimesni žingsniai.

2019 m. liepos mėnesį Vyriausybė protokolu pavedė Turto bankui atlikti Lukiškių komplekso galimybių studiją, išgryninant geriausius objekto įveiklinimo būdus. Turto bankas ruošia tik galimybių studiją, jam pastato valdymas nėra perduotas.
​
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas buvo uždarytas šių metų liepos 2 d. Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimo kompleksas išsidėstęs beveik 2 hektarų plote Vilniaus centre. Komplekse yra šeši pastatai, saugomi valstybės: administracinis pastatas, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas, gamybinis pastatas, kalėjimo pastatas, kalėjimo-ligoninės pastatas, tvora ir kontrolinis perėjimo postas. 1904 m. baigtas statyti pastatas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas nuo 2002 metų.